Lietuvoje kasmet nuperkama po kelis tūkstančius komercinių transporto priemonių. Dalis jų – pikapai, furgonai, keleiviniai mikroautobusai – kone tiesiai iš gamyklos keliauja į klientų rankas, tačiau krovininiai mikroautobusai neretai yra pritaikomi specialiems poreikiams ir turi tarpininką – papildomos įrangos montuotoją. Lietuvos policijos ar greitosios medicinos pagalbos naudojami mikroautobusai visiškai neprimena tų, kurie stovi automobilių pardavimų salonuose, o į juos sumontuotos įrangos kaina kartais netgi didesnė už pačios transporto priemonės. Kokia ta įranga būna ir kaip tos transporto priemonės įsigyjamos?

„Policijos ar greitosios pagalbos automobiliuose daugybė elementų yra montuojami papildomai. Pavyzdžiui, pats „Fiat“ tikrai negamina nei greitosios pagalbos, nei policijos automobilių. Mes pateikiame nustatytus reikalavimus atitinkančius krovininius mikroautobusus, o jie dar kelis mėnesius praleidžia pas įrangos montuotojus – pavyzdžiui, policijos transportui reikalingi švyturėliai, racijos, kompiuterio ir daugybės kitų dalykų integravimas. Greitosios pagalbos automobiliuose papildomos įrangos kiekis dar didesnis – juk tai iš esmės yra nedidelė mobili ligoninė“, – teigia „Autobrava Motors“ pardavimo vadovas Arnoldas Ardzevičius.

Sudėtingi viešųjų pirkimų procesai

Daugiausia papildomos įrangos montuojama į specialiai paskirčiai pritaikytus greitosios medicinos pagalbos, policijos ar gaisrinės automobilius. Juos įsigyja valstybinės įstaigos, o jų vykdomi pirkimai yra kur kas sudėtingesnis procesas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Vienas pagrindinių skirtumų tarp valstybinių įstaigų ir privačių organizacijų – įvairaus turto įsigijimo procesas. Didelės vertės turtą valstybinės įstaigos turi įsigyti viešųjų pirkimų būdu – jų specialistai nustato tam tikrus kriterijus, kuriuos turi atitikti norimos įsigyti prekės. 

„Valstybinės įstaigos kaip Sveikatos apsaugos ministerija ar Policijos departamentas rengia viešuosius pirkimus, kuriuose tiksliai nurodo, kokios transporto priemonės su kokia įranga joms reikalingos. Tuomet mes, komercinio transporto pardavėjai, žiūrime, ar galime pasiūlyti reikalavimus atitinkantį automobilį, ir tariamės su papildomos įrangos montuotojais, kad jie parengtų savo pusės sąmatą. Tuomet teikiame jungtinį pasiūlymą. Konkursuose dažniausiai nugalėtojais skelbiami tie tiekėjai, kurie gali pateikti ministerijos reikalaujamą transportą su įranga už geriausią kainą“, – apie viešųjų pirkimų subtilybes pasakoja A. Ardzevičius. 

Kriterijai – siekiant praktiškumo 

Specialioms reikmėms pritaikytų automobilių įranga kartais kainuoja daugiau nei jie patys, o ir montuojama ji ilgiau. Pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliuose yra gaivinimo įranga, įvairūs medikamentai, imobilizavimo priemonės, neštuvai, taip pat įrengiamos papildomos kėdės ir daugybė kitų atributų. Dalį tos įrangos montuoja viešajame pirkime nugalėję tiekėjai, kai kurios įsigijimu rūpinasi pati perkančioji organizacija.

Komercinės transporto priemonės krovinių skyrius perdaromas nuo A iki Z, mat visa ta įranga dar turi būti stabiliai pritvirtinta. Būnant viduje tik iš logotipo ant vairo įmanoma pasakyti, kas yra to automobilio gamintojas.

Pačiai transporto priemonei taikomų kriterijų sąrašas yra labai ilgas – aprašomas norimas kėbulo ilgis, plotis, ratų bazė, sėdimų vietų skaičius, variklio galia, pavarų dėžė ir t. t. Tačiau kai kurie kriterijai taikomi praktiškai visada.

Pavyzdžiui, greitajai medicinos pagalbai skirti automobiliai paprastai turi dyzelinius variklius – keliasdešimt tūkstančių kilometrų kasmet įveikiantys modeliai turi būti ekonomiški. Dėl tos pačios priežasties jie dažniausiai komplektuojami su priekiniais varančiais ratais – jie ne tik ekonomiškesni už tuos, kurie varomi visais keturiais, bet ir pigesni, greitesni, mažiau kainuoja jų eksploatacija. Priekinius varančius ratus turinčių modelių pravažumas taip pat geresnis nei tų, kurie varomi tik galiniais.

„Dauguma greitosios pagalbos automobilių kelionių vyksta ant asfalto, todėl ir pasirenkama priekinių ratų pavara – ji praktiškiausia. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad didžiausią įtaką automobilio pravažumui ant sniego ar ledo turi padangos. Jeigu šios kokybiškos, gero gamintojo, vairuotojas jausis kur kas užtikrinčiau nei valdydamas automobilį su pačiomis pigiausiomis biudžetinėmis padangomis“, – svarbų dalyką apie artėjantį šaltąjį sezoną atskleidžia A. Ardzevičius.

Pranešimą paskelbė: Eiviltas Paraščiakas, UAB „INK agency“