Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis Lietuvos žmonės išmoko atsakingai planuoti artimųjų kapų lankymą. Draudikų statistika rodo, kad eismo įvykių skaičius pernai lapkričio 1 d. buvo mažesnis nei įprastais laisvadieniais. Ekspertų tvirtinimu, žmonės įgudo ir išvykas į kapines paskirsto per kelias dienas ar net kelis savaitgalius. Specialistai pataria nepamiršti techninės automobilio būklės, bet tvirtina, kad kelyje svarbiausia – geranoriškumas bei pagarba kitiems vairuotojams.
„Savivaldybių parengti eismo maršrutai, kapinių prieigose įrengtos laikinos parkavimo vietos, kelių policijos pareigūnų eismo organizavimas ir žmonių sąmoningumas lėmė įvykių sumažėjimą praėjusių metų Vėlinių dienomis. Panašių rezultatų galima tikėtis ir šiemet, nes daugelis artimųjų kapų lankymą nukels į penktadienį ir stengsis išvengti grūsties bei spūsčių kapinių prieigose lapkričio 1 dieną. Artimųjų kapų lankymą paskirstydami per dvi dienas ar net du savaitgalius galėsime mažiau skubėti. Tai leidžia tikėtis, kad ir šiemet pavyks tomis dienomis išvengti eismo įvykių bumo“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Draudimo žalų eksperto teigimu, būtent spalio 31 d. pernai sulaukta daugiau pranešimų apie įvykius bei pagalbos kelyje prašymų. „Dauguma žmonių iš miestų pajuda spalio 31 dienos pavakarę. Būtent padidėjęs srautas tamsiu paros metu sąlygoja didesnį įvykių skaičių. Tuo tarpu lapkričio 1-ąją šis srautas pasiskirsto per visą dieną. Kol šviesu, dažnas stengiasi sugrįžti į namus“, – tvirtino draudimo žalų ekspertas. Jis pastebėjo, kad lapkričio 2 dieną paskelbus poilsio diena, spūsčių turėtų sumažėti dar labiau.
M. Žilionis atkreipė dėmesį, jog didžioji dalis nelaimių, nutinkančių keliuose Vėlinių dienomis, tai – smulkūs eismo įvykiai. „Juos Lietuvos vairuotojai dažniausiai patiria regioniniuose ar rajoniniuose keliuose bei teritorijoje prie kapinių. Kad tokios nelaimės aplenktų, reikėtų atsisakyti noro privažiuoti kuo arčiau kapų, kur šiomis dienomis nebus gerų sąlygų nei parkuotis, nei manevruoti. Automobilius būtų gerai palikti atokiau, bet saugiai, o nepažįstamuose regioniniuose keliuose svarbiausia – vengti tamsaus paros meto ir neviršyti leistino greičio“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas.
Pasak M.Žilionio, Lietuvos vairuotojai turėtų nepamiršti ir greičio ribojimų. „Vairuotojo pažymėjimą įgiję naujokai galės važiuoti 10 km/val. greičiau nei iki šiol, o visiems kitiems vairuotojams nuo lapkričio 1 dienos maksimalus leistinas greitis automagistralėse vietoje 130 km/val. sumažės iki 110 km/val. Toks pat apribojimas įsigalios ir specialiais kelio ženklais pažymėtuose greitkeliuose, kuriais iki lapkričio 1 dienos lengvieji automobiliai galėjo važiuoti 120 km/val. greičiu“, – priminė draudikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vėlinių dienomis vairuotojai keliuose patiria įvairių gedimų. „Šiomis dienomis į kelią išrieda ir itin retai naudojamos transporto priemonės, o dažnai nutinka ir taip, kad rūpindamiesi gausybe kitų reikalų vairuotojai paprasčiausiai pamiršta pasitikrinti, ar jų automobilis yra paruoštas ilgai kelionei“, – teigė M. Žilionis.
„Dažniausiai žmonės kreipėsi dėl gedimų, kuriuos, atvykę specialistai, pataiso vietoje. Taip pat – dėl automobilio transportavimo jam sugedus ar patyrus eismo įvykį. Tokiais atvejais transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo maršruto tikslo. Smulkius gedimus atvykę specialistai paprastai sutaiso vietoje. Pradūrus padangą, automobilyje netyčia užtrenkus raktelius, neužkuriant automobilio variklio, pasibaigus kurui ar įvykus kitai bėdai kelyje, specialistai atvyksta į įvykio vietą ir pasirūpina problemos sprendimu“, – aiškino draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vėlinių dienomis kelyje itin svarbus vairuotojų geranoriškumas ir nusiteikimas vieni kitiems padėti. „Jei kelyje pamatysite į kelionę išsiruošusius, tačiau transporto priemonės gedimą ar eismo nelaimę patyrusius žmones, noriu paraginti būti neabejingiems ir pasiteirauti, ar nereikalinga pagalba“, – kalbėjo M. Žilionis.
5 dalykai, kuriuos privaloma patikrinti išvykstant į ilgą kelionę
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]