Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus.

„Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Laukia „Rail Baltica“ ir elektrifikavimas

Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų.

Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai. Bendrovės duomenimis, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą siekiama didinti saugumą ir traukinių greitį, trumpinti kelionių laiką, didinti infrastruktūros pajėgumą kroviniams ir keleiviams vežti.

407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018–2021 m. planuoja investuoti 407 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 70 proc. (293 mln. eurų) numatyta krantinėms ir molams statyti bei rekonstruoti, 18 proc. (73 mln. eurų) – uosto akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. Ilgalaikė Klaipėdos uosto veiklos rodiklių analizė rodo, kad investicijos į uosto infrastruktūrą yra esminė krovinių srauto augimo prielaida. Pavyzdžiui, 2001–2017 m. laikotarpiu apie 2,5 karto padidėjęs uosto direkcijos ilgalaikis turtas sudarė sąlygas tiek pat kartų padidinti ir krovos rezultatus – nuo 17,2 tūkst. tonų 2001 m. iki 43,25 tūkst. tonų 2017 m. Įgyvendinus numatytus investicinius projektus, uosto direkcija planuoja iki 2040 m. pasiekti 100 mln. tonų krovą.

Oro uostai gerina infrastruktūrą

Spartų investicijų augimą numato ir šalies tarptautinius oro uostus valdanti VĮ Lietuvos oro uostai. Įmonės duomenimis, 2016–2017 m. šalies oro uostuose Vilniuje, Kaune ir Palangoje buvo investuota 31,5 mln. eurų, o 2018–2020 m. planuojamos 85,8 mln. eurų investicijos. Tarp didžiausių darbų numatoma Vilniaus oro uosto daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statyba, Palangos oro uosto perono bei lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bei Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija.

Bus išasfaltuota 1209 km žvyrkelių

Šiemet kelių infrastruktūrai gerinti skirta 440,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, taip pat numatoma 63,1 mln. eurų iš ES fondų. Didžiausi vykdomi investiciniai projektai – magistralės „Via Baltica“ modernizavimas, kitų magistralinių bei krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas, estakados kelyje Šilutė–Rusnė statyba, žvyrkelių asfaltavimo darbai.

2018–2020 m. numatyta išasfaltuoti 1209 km žvyrkelių. Nuo 2018 m. pradžios iki 2018-08-21 yra įgyvendinama (vykdoma) 67 žvyrkelių asfaltavimo sutarčių, pagal kurias asfaltuotinų žvyrkelių ruožų bendras ilgis yra 482,39 km.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija