Pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos oro uostuose: pajamos viršija 20 mln. eurų

Pirmojo 2018 m. pusmečio veiklos rezultatus susumavę Lietuvos oro uostai praneša, kad jų pajamos jau viršijo 20 mln. Eur – tai yra 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šių rodiklių augimui daugiausia įtakos turėjo 16 proc. išaugęs keleivių skaičius bei 9 proc. padidėjęs aptarnautų skrydžių skaičius. Fiksuojamas ir pajamų iš neaviacinės veiklos augimas.

Kaip teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis, šių metų pirmojo pusmečio pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra beveik 4 mln. Eur didesnės. Aviacinės pajamos, sudarančios apie 70 proc. visų Lietuvos oro uostų pajamų, pirmąjį pusmetį didėjo 22 proc. ir išaugo iki 13,6 mln. Eur. Pajamos iš neaviacinės veiklos augo 25 proc. ir siekė beveik 7 mln. Eur, tai sudarė trečdalį įmonės pajamų.

„Aviacinių pajamų augimui didžiausią įtaką turėjo visuose oro uostuose augę keleivių ir skrydžių skaičiai. Tuo tarpu prie neaviacinių pajamų šuolio ženkliai prisidėjo sistemingos įmonės pastangos sutarti naujas komercines sąlygas su patalpų nuomininkais. Keleiviams pasiūlėme naujų patrauklių paslaugų, o išaugusi jų perkamoji galia lėmė, kad pramogoms buvo išleidžiama daugiau“, – kalba M. Gelžinis.

Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, pasiteisino visi prekybos bei maitinimo skatinimui skirti patalpų plėtros projektai. Nauju Vilniaus oro uosto keleivių traukos centru pernai tapo restoranas „PANK`olis“, naujų kavinių paslaugomis noriai naudojasi ir Kauno oro uosto keleiviai. Išvykstantieji iš šių oro vartų aktyviai lankosi ir apsiperka praėjusiais metais atnaujintoje neapmuitintų prekių parduotuvėje (angl. duty free). Ši įvykusi rekonstrukcija lėmė ir žymų iš patalpų nuomos gautų pajamų augimą, lyginant su pernai laikotarpiu. Itin aukšti rodikliai Kauno ir Palangos oro uostuose, atitinkamai – 66 proc. ir 73 proc. Vilniaus oro uoste pajamos augo 29 proc.

„Pastebime, kad prie gerų įmonės rezultatų prisidėjo ir 2017-aisiais visuose oro uostuose įvykusi automobilių stovėjimo infrastruktūros plėtra. Ūgtelėjo ir pajamos, gaunamos už kitas neaviacines veiklas – reklamos pardavimus, verslo klubo paslaugas“, – komentuoja M. Gelžinis.

Spartų augimo tempą trys šalies oro vartai viliasi išlaikyti ir toliau. Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, to tikėtis leidžia ne tik užtikrintai augantis keleivių skaičius, bet ir tolesnės kryptingos pastangos gerinti veiklos rodiklius.

„Metams prasidėjus žinojome, kad Lietuvos oro uostų laukia dideli iššūkiai. Tarp jų – Vilniaus oro uosto terminalo komercinių zonų pertvarka, naujų oro linijų ir maršrutų pritraukimas į visus tris šalies oro vartus. Šiandien galime pasidžiaugti, kad tikslus sėkmingai įgyvendiname, – sako T. Krakauskas. – Tikime, kad sukaupta patirtis ir dedamos pastangos leis 2018-ųjų pabaigoje pranešti apie rekordą – 6 mln. aptarnautų keleivių bei nuosekliai augančias pajamas ir pelną. Visus šiuos tikslus įgyvendiname siekdami, kad mūsų keleiviai turėtų aukščiausios kokybės patirtį, o oro transporto sektorius prisidėtų kuriant ekonomiškai stipresnę šalį.“

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai iš viso uždirbo 5,6 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra net 66 proc. arba 2,2 mln. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Bendrovės EBITDA pelnas, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją siekė beveik 10 mln. eurų. Tai yra 3,5 mln. Eur daugiau nei pernai.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 79 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 29 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”