UAB „Smart Continent LT” atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG”, UAB „Ernst & Young Baltic”, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT” ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.
„Smart Continent LT” ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.
Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.
Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.
„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą”, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.
Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.
Atnaujinta išorinio uosto galimybių studija – vieša. Su Studijos ataskaita galima susipažinti nuo š. m. rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai):
• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos internetiniame tinklalapyje adresu: http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-pletros-pastatant-isorini-uosta-galimybiu-studija
• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos I aukšto patalpose (apsaugos poste), J. Janonio g. 24, Klaipėdoje (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8:00 iki 17:00, penktadieniais – nuo 8:00 iki 15:45).
Supažindinimo su Studijos ataskaita viešas susirinkimas įvyks š. m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II aukšto pasitarimo salėje (adresu: J. Janonio g. 24, Klaipėda). Kviečiame dalyvauti suinteresuotus visuomenės atstovus.
Pranešimą paskelbė: Dovilė Ringis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Vyriausybė patvirtino įstatymų pakeitimus, kuriais planuojama įtvirtinti integruotą kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinę sistemą. Projektas keliauja į Seimą, kuriam priėmus šiuos pakeitimus iš esmės pakis kasdienis susisiekimas šalyje – keleiviai galės planuoti sudėtines keliones ir už jas atsiskaityti vienoje platformoje, nepriklausomai nuo transporto rūšies ar regiono. Šiuo metu nėra pakankamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, […]
Audi automobiliai garsėja savo kokybe, patikimumu ir inovatyviais sprendimais. Tačiau net ir patikimiausi automobiliai reikalauja priežiūros bei periodiško detalių keitimo. Todėl labai svarbu žinoti, kaip išsirinkti tinkamas Audi autodetales, kurios užtikrintų ilgaamžiškumą ir sklandų automobilio veikimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti Audi dalis, į ką atkreipti dėmesį ir kur jas įsigyti patikimai. Kodėl svarbu rinktis […]
„Volkswagen“ pristatant naująjį „ID. Polo“, vienas sėkmingiausių visų laikų kompaktiškų automobilių oficialiai žengia į e-mobilumo erą. Visame pasaulyje parduota jau daugiau nei 20 mln. vienetų ištisas vairuotojų kartas formavusių „Polo“ automobilių, o dabar, pirmą kartą istorijoje, šis modelis tampa visiškai elektrinis. Ant naujosios MEB+ platformos suprojektuotas „ID. Polo“ meistriškai suderina kasdienį funkcionalumą, pažangiausias technologijas ir […]
Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje vyrauja tos pačios tendencijos kaip ir Europoje – keleivių vežimo paklausa auga, tačiau krovinių vežimo apimtys toliau mažėja, skelbia nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupė IRG-Rail. IRG-Rail geležinkelių transporto rinkos stebėjimo 2024 m. ataskaitos duomenimis, keleivių vežimo apimtys, matuojamos keleivių pravažiuotiems km, Lietuvoje 2024 m., palyginti su 2023-aisiais, didėjo 16 proc. (Europoje – […]
Praėjusią savaitę, balandžio 21 d., Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai, vykdydami priežiūros funkcijas Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje esančioje Malkų įlankoje, pastebėjo į teritoriją atvykusias medienos rąstais pakrautas sunkiasvores transporto priemones, dėl kurių kilo pagrįstų įtarimų, kad gali būti viršyta leidžiama masė. Pradėjus patikrinimą, pareigūnams buvo sąmoningai trukdoma ir priešinamasi. „Incidentas Klaipėdos uosto Malkų įlankoje […]
Išaugusios degalų kainos turėjo pozityvų postūmį gyventojams rinktis netaršias transporto priemones. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), teikianti iki 5 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas gyventojams, įsigijusiems elektromobilius, pastebi, kad pastaraisiais mėnesiais gyventojų susidomėjimas tokia parama reikšmingai išaugo. Šiuo metu kvietimo lėšų likutis siekia 2,3 mln. eurų, siekiant užtikrinti priemonės tęstinumą jau suplanuotos ir papildomos lėšos. „Džiaugiamės, […]