Įdėti skelbimą

Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

UAB „Smart Continent LT” atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG”, UAB „Ernst & Young Baltic”, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT” ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.

„Smart Continent LT” ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą”, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Atnaujinta išorinio uosto galimybių studija – vieša. Su Studijos ataskaita galima susipažinti nuo š. m. rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai):

• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos internetiniame tinklalapyje adresu: http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-pletros-pastatant-isorini-uosta-galimybiu-studija

• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos I aukšto patalpose (apsaugos poste), J. Janonio g. 24, Klaipėdoje (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8:00 iki 17:00, penktadieniais – nuo 8:00 iki 15:45).

Supažindinimo su Studijos ataskaita viešas susirinkimas įvyks š. m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II aukšto pasitarimo salėje (adresu: J. Janonio g. 24, Klaipėda). Kviečiame dalyvauti suinteresuotus visuomenės atstovus.

Pranešimą paskelbė: Dovilė Ringis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]