Tyrimas rodo, kad elektros ir dyzelio paritetas gali būti pasiektas jau kitą dešimtmetį

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas parodė, kad praktiški lietuviai ne veltui renkasi suskystintas dujas. Dujinių automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal pigumą – dyzeliu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio.

2018 metais įsigyto naujo dyzelinio automobilio visus eksploatacijos kaštus per ketverius metus prilyginus 100-ui punktų, elektromobilio eksploatacija kainuotų 113 punktų (t.y., 13 proc. brangiau), o suskystintų dujų įrangą turinčio automobilio – 99 punktus (vienu procentu pigiau). Benzininio automobilio kaštai sudarytų 104 punktus. Tai rezultatas, kurį suskaičiavo studijos autoriai C segmento automobiliui.

Pasak studiją pristačiusio Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nario Kęstučio Kupšio, santykis bėgant laikui keisis ne dyzelio naudai. „Rengiant studiją buvo įvertinta daug veiksnių, kurie apima gerokai platesnį lauką, negu tik automobilio įsigijimo bei pardavimo kainą ir kuro kainą. Kadangi dyzeliniams varikliams bus keliami vis didesni taršos reikalavimai, ši technologija gali tiesiog brangti. Elektra varantiems automobiliams ir hibridams neišvengiamai pingant, mažės ir jų eksploatacijos bendroji kaina. Todėl vartotojai gali pagrįstai tikėtis, kad po dešimtmečio atotrūkis tarp dyzelinio ir elektrinio automobilio sudarys nebe 13 procentų, o gerokai mažiau, tuo tarpu suskystintų dujų patrauklumas išnyks visai“, – teigia aljanso atstovas.

Tarkime, 2030-aisiais, tebelaikant dyzelio kaštus lygius 100-ui, benzinas ir dujos pasieks taip pat 100, tuo tarpu elektromobilis – 108. Taigi, skirtumas nebebus toks ženklus. Ypatingai spartus turėtų būti pakraunamo iš tinklo hibridinio automobilio eksploatacijos kainų mažėjimas: nuo 123 punktų šiandien iki vos 103 punktų 2030-aisiais.

Bendrosios automobilio eksploatacijos kainos (angl. TCO – total cost of ownership) studiją atliko Didžiosios Britanijos transporto konsultacinės bendrovės „Element Energy“ specialistai. Prie studijos parengimo prisidėjo Europos vartotojų organizacija BEUC (Bureau Européen des Unions de Consommateurs) ir Europos Klimato Fondas (ECF, European Climate Foundation).

Pasirėmę tokių įrangos gamintojų kaip Tesla, LG ir GM skelbiamomis prognozėmis, „Element Energy“ apskaičiavo ir alternatyvius scenarijus: kaip pakistų elektromobilio eksploatacijos kaina, jei baterijos pigtų sparčiau? Modeliavimas parodė, kad spartesnio atpigimo atveju paritetas tarp dyzelio ir elektros būtų pasiektas dar 2030 metais.

Nenori taršių dyzelių antplūdžio iš Vakarų Europos

Anot K. Kupšio, eksploatacijos kainos studija būtina siekiant ištirti ir objektyviai pagrįsti mokestines bei skatinimo priemones, kuriomis siekiama paveikti lengvųjų automobilių transporto parko sudėtį. „Daugelis vartotojų renkasi automobilio kuro rūšį kone intuityviai, remdamiesi pačiais paprasčiausiais skaičiavimais. Vyrauja įsitikinimas, kad dyzeliu ir dujomis važinėti pigu. Tačiau nepagalvojama, kad ne veltui Vakarų Europos miestai užsiveria taršiems dyzeliniams automobiliams. Todėl nenuostabu, kad dažnas Vakarų Europoje gyvenantis vairuotojas pereina nuo dyzelio prie benzino, o kuo toliau, tuo dažniau – ir prie elektros arba hibrido. Dyzelių masiškai atsikratoma“, – sako LVOA atstovas. Dyzelinio automobilio išmetamos dujos kelia susirgimų ir mirčių riziką; skaičiuojama, kad kasmet vien azoto dioksido, gausiai išmetamo dyzelinių variklių darbo metu, sukeliamų ankstyvų mirčių skaičius ES šalyse siekia 75 000.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ duomenys įtaigiai parodo, kaip naudotų dyzelinių automobilių, kurių atsikrato Vakarų Europos šalių gyventojai, banga užlieja Europos Rytus. Pavyzdžiui, vien pernai į Bulgariją įvežta 30000 nešvarių dyzelinių automobilių (tai trečdalis viso dėvėtų automobilių importo į šią šalį). Jų azoto oksidų (NOx) išmetalų reali būklė – 800-1100 mg/km ir daugiau, kai tuo tarpu leidžiama norma – tik 80 mg. Vadinasi, kai kurie keliuose eksploatuojami dyzeliniai automobiliai yra tikri nuodų fabrikai, išleidžiantys į aplinkos orą 12 kartų daugiau azoto oksidų, negu laikoma priimtina norma.

Europos Parlamente, Taryboje ir Komisijoje šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl taršos pažabojimo transporto sektoriuje. „Lietuva, nesaistoma tradicinės automobilių pramonės lobistų spaudimo, gali ir turi remti kuo ambicingesnes priemones, didinančias netaršaus ir mažai taršaus transporto plėtros skatinimą. Yra vilčių, kad Lietuvoje pakaks politinės valios paremti kai kuriuos ES reguliavimą keičiančius pasiūlymus taip, kad netaršūs automobiliai greičiau rastų kelią į pirkėjų garažus, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos būtų toliau stumiamos žemyn“, – tikisi Kęstutis Kupšys.

Siūlys reguliavimo priemones

Studijos rezultatų pagrindu LVOA parengs rekomendacijos Lietuvos Respublikos vyriausybei, ketinančiai siūlyti mokestines priemones. Viena iš idėjų – pasiremti Slovėnijos patirtimi, kuri skiria nemažas lėšas elektromobilių ir kraunamų hibridinių automobilių įsigijimo skatinimui. Panašios schemos veikia ir Prancūzijoje, Rumunijoje. „Automobilių apmokestinimas metiniu mokesčiu yra realybė absoliučioje daugumoje Europos šalių, todėl Lietuva atrodo kaip visiška išsišokėlė, neturinti nė menkiausio diferencijavimo, kiek mokesčių valstybei sumoka taršų ir visiškai netaršų automobilį turintys piliečiai. Sveikiname Vyriausybę, pasiryžusią pagaliau atšaukti tabu svarstyti šią „uždraustą“ ir politiškai nepopuliarią temą“, – sako Aljanso atstovas.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, veikiantis nuo 2012 metų. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – vienintelė Lietuvą atstovaujanti vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare. Aljanso aktyvistai veikia ES lygiu dalyvaudami prie europinių institucijų (Europos Komisijos, direktoratų, agentūrų) sudarytose ekspertų grupėse, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos vartotojų konsultacinėje grupėje, BEUC darbo grupėse. LVOA identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90.

Kontaktai:

Kęstutis Kupšys

Tarybos narys | Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas

+370-698-76444 | info@lvoa.lt