Į draudžiamus įvykius patekusių transporto priemonių savininkai patiria vis didesnių žalų – tai rodo KASKO draudimo išmokų duomenys. Draudimo bendrovė BTA per keturis šių metų mėnesius KASKO apsidraudusiems lengvųjų ir krovininių automobilių savininkams atlygino 3,9 mln. eurų nuostolių – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė vienos išmokos suma per metus išaugo daugiau nei penktadaliu iki 1231 euro.

„Ženkliai padidėjusią vidutinę išmokos sumą lemia dvi pagrindinės priežastys – atsinaujinantis automobilių parkas bei pastebimai pabrangęs automobilių remontas. Bendram išmokų padidėjimui įtakos turėjo ir augantis draudimo populiarumas – galiojančių KASKO sutarčių skaičius per metus mūsų bendrovėje išaugo šeštadaliu“, – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Naujų automobilių, VĮ „Regitra“ duomenimis, pernai Lietuvos keliuose padaugėjo 19 proc., apie pusę jų įsigijo fiziniai asmenys.

„Gatvėse atsirado daugiau apynaujų bei naujų automobilių, kurių remontas brangesnis už senų. Iš kitos pusės, pastaraisiais metais šoktelėjo autoservisų paslaugų įkainiai – vien pernai, mūsų duomenimis, jie paaugo kone ketvirtadaliu. Brango ne tik pačios remonto paslaugos – naudotų detalių kainos per kelerius metus pašoko kelis kartus, kiek mažiau brango naujos detalės, taip pat automobilių dažai“, – sakė A.Žiukelis.

Pasak A.Žiukelio, brangstantis automobilių remontas prisideda ir prie draudimo rinkos augimo – vis daugiau žmonių įvykus nelaimei pasiskaičiuoja, kad KASKO draudimas būtų kainavęs daug mažiau nei remonto išlaidos. Kita dalis gyventojų linkę mokytis iš svetimų klaidų ir įvertina, kad avarijos ar vagystės atveju brangiam automobiliui ilgai taupytos lėšos nueitų perniek, todėl draudimu siekia apsisaugoti nuo galimo finansinio šoko. 

KASKO draudimo sutarčių skaičius BTA bendrovėje per metus išaugo 16 proc. – nuo 12,9 tūkst. 2017-ųjų balandžio pabaigoje iki 15 tūkst. šių metų balandį.

BTA duomenys rodo, kad daugiausia žalų KASKO draudimo atvejais patiriama dėl avarijų. Antroje vietoje pagal administruojamų įvykių dažnį – trečiųjų asmenų tyčinės veikos, t.y. vagystės, transporto priemonės apgadinimai ar panašiai. Tiesa, tokių atvejų fiksuojama net 20 kartų mažiau nei avarijų.

Už avarijų metu neremontuotinai sugadintas transporto priemones per pirmąjį metų ketvirtį BTA išmokėjo 373 tūkst. eurų išmokų.

„Tačiau tragiškų pasekmių kai kurių eismo įvykių atvejais negalima įvertinti jokia finansine išraiška. Turėtume atsiminti, kad nuo avarijų neapsaugo jokia draudimo rūšis. Draudikai tik atlygina finansinius nuostolius, tačiau gyvybę ir sveikatą gali išsaugoti tik vairuotojų atidumas kelyje ir kelių eismo taisyklių laikymasis“, – pabrėžia specialistas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius keliuose įvyko 1204 įskaitiniai eismo įvykiai – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Eismo įvykiuose žuvo 70 gyventojų – 4 daugiau nei prieš metus, o sužeistųjų skaičius išaugo 15 proc. – iki 1232 asmenų.

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”