Lietuvos vairuotojams jau reikėtų persijungti iš vėlyvo rudens į tikros žiemos režimą. Minusinei temperatūrai ėmus laikytis ir dieną, du iš trijų Lietuvos vairuotojų turėtų atkreipti dėmesį, kokiais degalais užpildytas jų automobilio bakas.

Atšalus orams būtinai atsiranda automobilių, kurie ima „kosėti“, sunkiai užsiveda arba visai neužsiveda. Dažniausiai kaltas būna išsikrovęs akumuliatorius arba netinkami degalai, ypatingai jei tai – dyzelinis automobilis.

„Patikimos Lietuvos degalinės dar pernai rudenį savo talpas užpildė arktiniu dyzelinu, tačiau nerimą kelia tendencija, kad nesąžiningi pardavėjai naudojasi žmonių pasitikėjimu ir noru pasirūpinti savo automobiliu. Tie pardavėjai, kurie žemoms temperatūroms atsparų dyzeliną maišo su vasariniu ar pereinamojo laikotarpio dyzelinu ir naudoja suklastotus kokybės pažymėjimus vairuotojus įsuka į labai rizikingą pokerį, kuriame jie gali patirti tūkstantinių nuostolių“, – teigia Kanados kapitalo degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis.

Jo teigimu, kelių laipsnių minusas dyzeliniams automobiliams anaiptol nėra kritinis. Tačiau sinoptikai prognozuoja, kad sausio pabaigoje turėtų smarkiai atšalti, o vasaris taip pat prognozuojamas itin žiemiškas. Tikėtina, kad būtent tuomet ir pasimatys tikrasis problemų mastas.

Lietuvoje du iš trijų automobilių turi dyzelinius variklius, o jei kuras nėra pritaikytas labai žemoms temperatūroms, veikiamas šalčio jis keičia savo struktūrą, sutirštėja ir gali užkimšti degalų filtrą, sugadinti kuro siurblį ar degalų purkštukus, sugadinti variklį. Būtent tai ir lemia pačius didžiausius nuostolius.

„Dėl šalčio paveikto, sutirštėjusio dyzelino neužsivedusių ir sugedusių automobilių tema nebūtų tokia aktuali, jei nesusidurtume su nesąžiningumo apraiškomis rinkoje. Iš to, kad būtent žiemą mūsų degalinių tinkle itin juntamai padaugėja klientų, nusivylusių nesąžiningų pardavėjų degalų kokybe, matome, kad problema tikrai yra. Tie vairuotojai, kurie galvoja, kad visi degalai yra vienodi, savo pasirinkimą grindžia tik kaina ir skaičiuoja, kad sutaupo keletą centų nuo litro degalų. Deja, vairuotojai „iš akies“ niekaip negali patikrinti, ar arktiniu vadinamas dyzelinas iš tiesų yra arktinis, ar tai įvairių dyzelino klasių kokteilis – tai tampa pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimu“, – sako I. Klimaitis.

Geras žieminis dyzelinas, kuriame nėra biodegalų dalies, gaminamas naftos produktų gamyklose. Jokie atsparumą šalčiui didinantys degalų priedai, naudojami kartu su vasariniu ar „pereinamosios“ klasės dyzelinu, negali atstoti tikro arktinio dyzelino.

„Šylantis klimatas lemia ne nuolatinį šiltą orą, o orų kraštutinumus. Mes turėjome anomaliai šiltus orus, Sacharos dykumoje iškrito sniegas, o Europa kentėjo nuo audrų. Oro ir temperatūrų netikėtumai su laiku didins ne tik pačių vairuotojų atsakomybę, bet ir netoleranciją pardavėjų nesąžiningumui, kuris jiems gali daug kainuoti“, – sako „Circle K“ degalų kategorijos vadovas.

„Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje registruotų dyzelinių automobilių skaičius priartėjo prie 912 tūkst.

Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”