Už neregėtą augimo tempą Kauno oro uostas dėkoja juo patikėjusiems keleiviams

Šių metų vasarą 35 dienoms pagrindinių Lietuvos oro vartų funkcijas perėmęs Kauno oro uostas trečiąjį 2017 m. ketvirtį tapo vienu iš sparčiausiai augusių oro uostų visoje Europoje. Lietuvos oro uostų atstovai pabrėžia, kad tokie džiuginantys rezultatai būtų buvę neįmanomi be keleivių išreikšto pasitikėjimo vykdyta Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.

Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, Kauno oro uostas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo vienas sparčiausiai augusių savo kategorijoje. Į pastarąją patenka mažiau nei 5 mln. keleivių per metus aptarnaujantys Europos šalių oro uostai.

Apskaičiuota, kad minėtu laikotarpiu aptarnautų keleivių skaičius Kauno oro uoste ūgtelėjo net 166,5 proc.

„Pagrindine šio augimo priežastimi, be abejo, tapo liepos 14–rugpjūčio 18 dienomis vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Kauno oro uostas, kuriam padėjo kolegos iš kitų oro uostų, iš tiesų puikiai susitvarkė su patikėta užduotimi tapti laikinais šalies vartais į pasaulį. Už tai esame itin dėkingi visiems šį tikslą padėjusiems pasiekti specialistams. Tačiau ne ką mažesnės padėkos nusipelnė ir šiuo oro uostu aktyviai naudojęsi ir jam pagyras žarstę keleiviai“, – teigė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.

Anot D. Voverio, Kauno oro uostas kai kurių keliautojų net buvo pramintas vienu draugiškiausių oro uostų.

„Tai didžiulis įvertinimas visiems Lietuvos oro uostams, kurių vardu už tai norime ištarti garsų „ačiū“ visiems šauniesiems mūsų keleiviams. Kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija tapo vienu didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos aviacijos sektoriuje šiemet. Keleivių supratingumas dėl kai kada pasitaikiusių menkų nepatogumų ir visokeriopas palaikymas mums leido šį projektą įgyvendinti itin sėkmingai ir tapti puikiu pavyzdžiu visai Europai“, – dėkojo D. Voveris.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius atkreipė dėmesį ir į pastaruoju metu vis didėjantį skrydžių bendrovių susidomėjimą Kaunu. „Vasarą Kauno oro uosto pademonstruotas profesionalumas aptarnaujant smarkiai išaugusius skrydžių ir keleivių srautus tapo dar viena priežastimi oro linijoms apsisprendžiant dėl naujų maršrutų“,– sakė D. Voveris.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos („ACI Europe“) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”