Rygą besivejančiame Vilniaus oro uoste – didžiausias keleivių prieaugis Baltijos šalyse

Sėkmingai laiku užbaigęs kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, Vilniaus oro uostas pastaruoju metu gali pasigirti ir vis stiprėjančiomis pozicijomis Baltijos šalių aviacijos rinkoje. Pagrindiniai Lietuvos oro vartai 2017 m. pirmąjį pusmetį pagal aptarnautų keleivių srautą augo smarkiausiai iš trijų Baltijos šalių sostinių oro uostų. Tai leido dar labiau sumažinti atotrūkį iki ilgą laiką regione daugiausiai keleivių sulaukiančio Rygos oro uosto.

2017 m. pirmojo pusmečio duomenimis, lėčiausiai keleivių srautas augo Rygos oro uoste – 8,7 proc., arba 220 tūkstančių, ir pasiekė 2,75 mln. aptarnautų keleivių ribą.

Tuo tarpu Lietuvos oro uostuose keleivių šiuo laikotarpiu buvo aptarnauta 15,3 proc., arba 339 tūkstančiais daugiau, t. y. 2,55 mln. Vien tik Vilniaus oro uostas pirmoje šių metų pusėje sulaukė 13,2 proc. daugiau keleivių ir gali pasidžiaugti 1,99 mln. siekusiu keleivių srautu.

Ir nors procentine išraiška pagal aptarnautų keleivių skaičių sparčiausiai regione augo Talino oro uostas – net 16,1 proc., tačiau pagal bendrą keleivių srautą jis vis dar smarkiai atsilieka nuo konkurentų. Iš viso per pirmus šešis 2017 m. mėnesius Estijos sostinės oro uostas aptarnavo 1,18 mln. keleivių.

Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, pastaruoju metu keleivių skaičių ir skrydžių krypčių augimu gali pasigirti visi trys šalies oro uostai. Maža to, praėjusieji metai visiems Lietuvos oro uostams buvę rekordiniai.

„Viena iš svarbių priežasčių, kodėl aviacijos rinka Lietuvoje, lyginant su Latvija ir Estija, vis dar turi vietos augimui, yra ir didesnis mūsų šalies gyventojų skaičius. Tai, kad aviacijos rinka Lietuvoje plečiasi sparčiau nei kitur, yra ypač patrauklu ir oro bendrovėms, nusprendžiančioms siūlyti naujus arba papildomus jau esamų skrydžių maršrutus iš Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostų“, – aiškina G. Almantas.

Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, įspūdingiausiu ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europoje, keleivių augimo rezultatu praėjusiais metais galėjo pasigirti Palangos oro uostas, kuriame šis rodiklis siekė net 60 proc. ir kuriame skrydžius šiuo metu vykdo net devynios oro bendrovės.

Vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį trijuose Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius išaugo 15 proc., iki 2,5 mln. keliautojų. Skrydžių skaičius per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 11 proc.

Pagal lėktuvų keleivių skaičiaus augimą Lietuva itin gerai atrodo ir visos Europos mastu.

Remiantis tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį šalyje oro keleivių srautas padidėjo 13,4 proc., kai tuo tarpu nemažoje dalyje Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos šalių jis neperžengė 10 proc. ribos.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”