Vakarų valstybių protekcionizmas, darbuotojų trūkumas, didelis biurokratijos lygis, vengimas spręsti esamas problemas, nesuvokiamos privalomojo draudimo kainos ir kitos įsisenėjusios problemos verčia Lietuvos transporto įmones galvoti apie veiklos perkėlimą į užsienį. Tai paaiškėjo atlikus vežėjų apklausą. Fiksuojami ir pirmieji verslo „emigrantai“.
„Šiai dienai transporto sektoriuje konkuruoja nebe įmonės, o valstybės. Tos, kurios sukuria palankias darbo sąlygas ir aplinką, sugeba sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Natūralu, pritraukia ir investicijų. Deja, bet Lietuvos tarp pirmūnų nėra, o tai suprasdamos ir jausdamos ateities grėsmes, dalis Lietuvos transporto įmonių savo veiklą pradeda perkelti į palankesnes verslui valstybes“,- teigia nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Jau dabar ne viena Lietuvos transporto kompanija yra užregistravusi užsienyje savo filialus į kuriuos iškeliauja ne tik dalis darbuotojų ir sunkvežimių, bet ir investicijų. Paskui gyventojus emigruoti pradeda ir verslas, o kartu ir sumokami mokesčiai. Dabartinės tendencijos verčia nerimauti, kad ateityje šis procesas tik stiprės.
„DKV Euro Service Baltikum“, teikiančios kuro kortelių bei kelių mokesčių apmokėjimo paslaugas vežėjams, direktorius Artūras Michejenko pastebi, kad vežėjų verslo iškėlimas nėra masinis reiškinys, tačiau tai nauja tendencija, kurios anksčiau nebuvo, o ateityje šis procesas gali didėti. Kalbėdamas apie šiuo metu išsikeliančias įmones A. Michejenko pastebi, kad Lietuva kaip valstybė pralaimi konkurencinę kovą kaimynams lenkams. Čia gerokai pigesnis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, paprastesnis ir greitesnis trečių šalių piliečių įdarbinimas, o ateityje kitos ES šalys gali tapti dar patrauklesnės verslui.
„Dalis įmonių atidaro filialus ES šalyse. Taip siekiama vystyti veiklą tuose regionuose, taip pat randama palankesnė erdvė verslui. Kol kas šie atvejai pavieniai, tačiau anksčiau jų nebuvo, o ateityje tai gali būti didelė grėsmė Lietuvos transporto sektoriui, o taip pat ir visai ekonomikai. Jei nebus išspręsti trečių šalių piliečių įdarbinimo ir privalomojo civilinės atsakomybės klausimai, o prie to dar prisidės nepalankios „Mobilumo paketo“ nuostatos, tuomet galime laukti gerokai didesnės verslo migracijos, kartu su automobiliais, darbuotojais ir mokamais mokesčiais“- teigia A. Michejenko.
Nepalanki aplinka verslui
Atsiradusios verslo išsikėlimo tendencijos neturėtų stebinti. Vežėjams Europos Sąjungoje siekiama įvesti vis naujus barjerus, kontrolės mechanizmus ir papildomus mokesčius, o esamos vietinės problemos sprendžiamos vangiai. Lietuva pralaimi konkurencinę kovą užsienio šalims. E. Mikėnas užsimena apie kelias transporto sektoriaus problemas, kurios galėtų būti sprendžiamos labai paprastai ir greitai, bet jokių sprendimų nėra: „Norint atlikti pervežimus Vakarų valstybėse vairuotojams iš valstybinių institucijų reikia gauti specialią A1 formą. Šiuo metu nunešus dokumentus tenka laukti iki spalio. Siūlėme apmokėti papildomų žmonių įdarbinimą šiam klausimui spręsti, tačiau iki šiol naujų žmonių procesui spartinti nėra skirta, mūsų pagalbos taip pat atsisakyta.“
Pašnekovas pastebi, kad šiuo metu visoje Europoje trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau valstybė šios problemos nesprendžia. Tuo naudojasi kitų šalių vežėjai, kurie pervilioja potencialius Lietuvos įmonių darbuotojus. „Šiai minutei Lietuvoje trūksta apie 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau jokių realiai veikiančių programų, kurios pritrauktų žmones į šį sektorių ir būtų paruošti darbui, nėra. Samdome darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau ir čia susiduriame su biurokratiniais suvaržymais. Tie darbuotojai moka mokesčius Lietuvoje, dirba Europoje, o atostogauja savo šalyse. Tai yra jie išlaiko mūsų pensininkus, studentus ir vaikus, patys iš valstybės negaudami beveik nieko. Lenkijoje tokių darbuotojų įdarbinimo sistema gerokai paprastesnė nes daug geriau suvokiama jų nauda valstybei“,- teigė E. Mikėnas.
Verslo atstovai neslepia, kad didelis biurokratijos lygis Lietuvoje taip pat verčia mąstyti apie veiklos iškėlimą į užsienį. Jaučiama didžiulė protekcionistinių įstatymų iš Vakarų banga, kuri trikdo Lietuvos vežėjų darbą. Lietuvoje taip pat norėtųsi geresnių sąlygų – verslininkai turi pasiūlymų, kurie palengvintų jų veiklą, o valstybė dėl to nenukentėtų. Vis tik dažniausiai reformos gimsta valdininkų, kurie kartais per daug atitrūkę nuo verslo aktualijų, galvose. Lietuvos verslininkai užuot galvoję apie plėtrą, turi nuolat nerimauti, kokie nauji mokesčiai ar administraciniai barjerai atsiras.
Vežėjų emigracijos bumas artėja?
Pavasario pabaigoje Europos Komisija paskelbė „Mobilumo paketą“ – dokumentų rinkinį, kuris ateityje reguliuos ir kelių transporto sektoriaus veiklą. Kol kas tai tik veiklos gairės ir dėl konkrečių reikalavimų bus diskutuojama. Vis tik jau dabar jaučiasi pataikavimas senosios Europos Sąjungoms šalims. Jei šis įstatymų rinkinys ypatingai nesikeis, tai skaudžiai atsilieps Lietuvos vežėjams. Dalis jų jau dabar mintyse dėliojasi verslo iškėlimo į kitas šalis scenarijaus galimybes. Tačiau kartu su iškeliamomis įmonėmis ir transporto parku iškeliautų ir dalis darbuotojų bei sumokamų mokesčių.
Asociacija „Linava“ atliko savo narių apklausą, kurios metu klausė ar įmonės svarsto dalį verslo perkelti į užsienio valstybes ir dėl kokių priežasčių. Pavieniai atsakymai sufleravo apie natūralią verslo plėtrą. Pvz.: filialo atidarymas Jungtinėje Karalystėje dėl „Brexit“ įtakos. Tuo metu didžioji dalis įmonių, kurios dar neturi užsienio filialų, teigė, kad emigracijos planai kirba galvose. Įmonių nuomonę geriausiai atspindėjo tokie atsakymai kaip: „dėl didesnio užsienio šalių konkurencingumo“, „dėl mažesnių mokesčių“, „dėl draudimo kainų (privalomojo civilinės atsakomybės – red. pastaba), „protekcionizmo įtaka“, „mažesnė administracinė našta, stabilesnė įstatyminė bazė, mažesnės draudimo kainos“, „mažesni mokesčiai, draudimo kainos, lengvatos pelno mokesčiui, kuro kainos ir daug kitų mokesčių“. Dalis įmonių užsiminė ir apie socialinę aplinką, geresnes leidimų kvotas.
Didelė dalis problemų, dėl kurių verslo svarsto emigracijos galimybę, gali būti sprendžiamos Lietuvos valstybinių institucijų kabinetuose. Tačiau esami tempai nedžiugina, o kol sprendimų nėra, transporto įmonėse ant sienų kabantys žemėlapiai sufleruoja ne tik sunkvežimių kelionių maršrutus, bet ir emigracijos kryptis.
Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, transporto ir saugojimo sektoriuje metų pradžioje dirbo 101,1 tūkst. darbuotojų. Šis sektorius sudaro apie 12 proc. Lietuvos BVP.

Pranešimą paskelbė : Vytautas Kleinauskas, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija