Vasarą esant geroms eismo sąlygoms dažnai gali atrodyti, kad vienu prisėdimu prie vairo be didelio vargo įmanoma įveikti ne vieną šimtą ar net tūkstantį kilometrų. Gyventojai automobiliu išsiruošia atostogauti tiek į tolimesnius Lietuvos kampelius, tiek į užsienio valstybes, o norėdami sutaupyti daugiau laiko vairuodami skiria nepakankamai dėmesio poilsiui. Ekspertų teigimu, nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi, o skirtingų tyrimų duomenimis, nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama būtent dėl šių priežasčių. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas išskiria dažniausias situacijas, kuomet automobilių vairuotojus užklumpa pervargimas, o lenktynininkas Benediktas Vanagas pasakoja, ar su miego trūkumu susiduria ir profesionalai.

Atostogauti už tūkstančių kilometrų – automobiliu per parą

 Anot R. Bieliausko, vienas dažnų atvejų, kuomet vairuotojai neįvertina savo galimybių, yra automobiliu keliaujant atostogauti į tolimus kraštus.

„Įveikti atstumą nuo sostinės iki Lietuvos pajūrio yra viena, tačiau pasiekti tolimesnius kitų Europos valstybių miestus automobilį vairuojant tik vienam žmogui nėra taip paprasta“, – įsitikinęs draudimo ekspertas. „Lietuviai šiandien noriai naudojasi galimybe Europos Sąjungoje keliauti nevaržomai, o tautiečių atostogų maršrutai neretai nusidriekia iki pat Ispanijos ar Italijos. Šias ar kitas Europos šalis nemažai gyventojų kasmet ryžtasi pasiekti nuosavu ar nuomotu automobiliu kirtę kone visą žemyną“.

Draudikų atstovo teigimu, Europos Sąjungoje – gera susisiekimo keliais infrastruktūra, tad keli tūkstančiai kilometrų dažnam atrodo ne problema. Vis dėlto kelionės tikslą neretai bandoma pasiekti kuo greičiau, dažnai vadovaujamasi požiūriu, kad tereikia kaip nors ištverti keletą ar netgi keliolika valandų prie vairo, o tuomet jau ilsėtis.

„Deja, vairuojant toks požiūris gali būti pražūtingas“, – perspėja R. Bieliauskas. „Greitkelio monotonija, pastovus vairavimo ritmas ilgainiui gali imti migdyti, lemti sumažėjusią koncentraciją. Be to, Europos greitkeliuose leidžiamas greitis yra daug didesnis nei Lietuvos keliuose, todėl ir nelaimių pasekmės prisnūdus būna kur kas didesnės. Važiuojant ilgesnius atstumus būtina keistis keliems vairuotojams arba, jei vairuoja tik vienas asmuo, šiam reguliariai ilsėtis, išsimiegoti. Be to, miegas turi būti visavertis. Neužtenka valandą-kitą nusnūsti automobilyje, tad vykstant į tolimesnes keliones verčiau suplanuoti daugiau tarpinių stotelių nei rizikuoti savo ir keleivių saugumu“.

Vanagas: svarbu laiku atgauti jėgas

Panašius į keliaujančių atostogauti užsienyje atstumus per kuo trumpesnį laiką nuvažiuoti dažnai tenka automobilių sporto profesionalams. Vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų Benediktas Vanagas sako, kad ilgas distancijas įveikti padeda geras pasiruošimas ir gebėjimas išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią poilsio akimirką, tačiau pabrėžia, kad lenktynės ir paprastos kelionės automobiliu yra du skirtingi dalykai.

„Varžybų režimo su paprasta kelione lyginti negalima. Lenktynėse per dieną dažnai įveikiame iki tūkstančio kilometrų. Greičio ruožuose sportininkai maksimaliai koncentruoja dėmesį. Dėl didelio fizinio aktyvumo bei adrenalino miego poreikiui vietos nelieka“, – pasakoja B. Vanagas. „Svarbiausia, sugebėti po tokių varginančių varžybų etapų laiku atstatyti organizmo jėgas, o tai priklauso nuo gero fizinio ir psichologinio pasiruošimo bei tinkamo gyvenimo ritmo ne varžybų metu. Tai, beje, naudinga ne tik lenktynininkams, bet ir visiems sėdantiems prie vairo“.

Tolimųjų reisų vairuotojai – padidintos rizikos grupė

Padidintos rizikos grupė, kalbant apie nuovargį ir miego trūkumą keliuose, draudimo eksperto teigimu, yra tolimųjų reisų vairuotojai. Pastarųjų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuoja teisės aktai, o šios profesijos atstovų darbo automobiliuose privalo būti įrengti specialūs prietaisai – tachografai, registruojantys vairavimo ir poilsio trukmę, nuvažiuotą atstumą, greitį ir kitus parametrus.

„Didelius atstumus nuvažiuojantys krovinius ar keleivius vežantys profesionalūs vairuotojai per parą negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas ir du kartus per savaitę ilgiau nei 10 valandų, o iš viso per savaitę kelyje praleisti daugiau nei 6 dienų. Be to, numatyti reikalavimai pertraukoms, kasdieniam ir kassavaitiniam poilsiui“, – pabrėžia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas. „Vis tik tai yra tik minimalūs reikalavimai, o net ir poilsio metu tolimųjų reisų vairuotojai ne visuomet turi tinkamas sąlygas išsimiegoti. Be to, krovinius gabenantys vairuotojai dažniausiai važiuoja vieni, neturi šalia pašnekovų, todėl mieguistumas ir nuovargis juos apimti gali dar lengviau. Riziką padidina ir tai, kad savo krovinius šie vairuotojai stengiasi pristatyti kuo greičiau, todėl neretai saugumo sąskaita stengiasi per kuo trumpesnį laiką įveikti kuo didesnį kilometrų skaičių“.

Išvengti skaudžių nelaimių vilkikų vairuotojams, anot draudimo bendrovės atstovo, gali padėti tik sveikas protas ir kritiškas savo savijautos įsivertinimas.

Puodelis kavos miego neatstoja

Anot R. Bieliausko, ne vien ilgose kelionėse vairuotojų nuovargis kelią pavojų. Neretai prie vairo neišsimiegojus ar prastos savijautos sėdama ir kasdienėse kelionėse automobiliu.

„Intensyvus gyvenimo tempas, ilgos darbo valandos neretai lemia organizmo nuovargį, kuris atsiliepia ir vairavimo kokybei“, – sako draudimo ekspertas. „Dažnai laikomasi požiūrio, kad vienas-kitas kavos puodelis padės nugalėti mieguistumą ir sugrąžinti budrumą net ir vos po poros valandų miego, tačiau iš tiesų kokybiško poilsio jokie stimuliantai atstoti negali“.

Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad vairuotojai per parą miegantys 6-7 valandas du kartus labiau rizikuoja patekti į su nuovargiu susijusį eismo įvykį nei miegantys 8 ir daugiau valandų. Tuo tarpu asmenims, kurie miegui skiria vos 5 ar mažiau valandų per parą, ši rizika išauga 4-5 kartus.

Didelis nuovargis ir miego trūkumas sukelia panašų neigiamą poveikį vairuotojo koncentracijai, reakcijos laikui, pastabumui kaip ir lengvas ar vidutinis girtumas, todėl prieš sėdant už vairo reikėtų gerai pasverti savo fizinę ir psichologinę būseną. Vairuojančiam asmeniui neretai objektyviai tai padaryti yra sudėtinga, todėl šalia esantys asmenys ar keleiviai taip pat turėtų perspėti vairuotoją, jei šis atrodo pervargęs.

„Padidinti mieguistumą gali ir išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, per didelė temperatūra automobilio salone, prastas vėdinimas, į pernelyg horizontalią padėtį nureguliuota vairuotojo sėdynė, monotoniškas ir vienodas peizažas. Todėl, jei jau tenka važiuoti automobiliu po bemiegės nakties, tokia kelionė turėtų būti kuo trumpesnė“, – pataria R. Bieliauskas.