6 metus „Tesla“ dirbantis KTU absolventas: pradžia nebuvo lengva

„Svajonių darbdavys“ – viliojanti etiketė, kurios siekia tiek mažos, tiek didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės. Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Roman Baryšnikov, beveik 6 metus dirbantis kompanijos „Tesla“ padalinyje Norvegijoje, būtent taip apibūdina šią JAV elektrinių automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintoją.

Baryšnikov tuometiniame KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete (dabar – Elektros ir elektronikos fakultetas) bakalauro laipsnį įgijo 2007 m.

„Tesla“ technikos specialistu dirbantis R. Baryšnikov sako, kad šios pareigos – pagrindinis ryšių „punktas“ tarp regioninių „Tesla“ serviso centrų ir inžinierių komandų.

„Pagrindinės mano pareigos yra techninis serviso centrų palaikymas, sudėtingų diagnostinių klausimų, operacijų sprendimas, – pasakoja KTU absolventas. – Darbo dienos būna gana įvairios. Vis dėlto, nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio, nes dauguma užduočių galima išspręsti nuotoliniu būdu.“

Pašnekovas pažymi, kad kartais tenka ir pakeliauti, lankant „Tesla“ servisų centrus Norvegijos regione, kuriame dirba, arba pagrindinę Europos būstinę Olandijoje, Tilburge.

„Darbo laikas yra gana lankstus, o kada papietauti pasirenku, atsižvelgdamas į situaciją darbe“, – sako R. Baryšnikov.

Užsienio kalbų mokėjimas – privalumas

Darbas nuolat augančioje „Tesla“ kompanijoje KTU absolventui patinka tuo, kad nėra monotoniškas, nuolat atsiranda nauji, įdomus projektai, prie kurių galima prisidėti.

„Tesla“ kompanijos darbuotojai turi labai geras karjeros galimybes įvairiose srityse, – teigia R. Baryšnikov. – Darbą „Tesla“ iš tiesų galiu pavadinti savo svajonių darbu.“

Paklaustas, ar būdamas studentu turėjo svajonę dirbti pasaulinio lygio kompanijoje „Tesla“, absolventas patikina, kad tokių vilčių nepuoselėjęs. „Kai baigiau studijas, „Tesla“ buvo tik įkūrimo stadijoje ir plačiajai visuomenei nelabai žinoma kompanija“, – prisimena R. Baryšnkov.

Jo teigimu, pirmame pokalbyje dėl darbo, tuomet „Tesla Motors“ pavadinimu veikusi įmonė, buvo gana maža ir Europoje turėjo tik nedidelę komandą.

„Pokalbyje dalyvavo aukšto lygio vadybininkai ir inžinieriai, kurie turėjo įvertinti mano technines žinias. Vėliau teko dalyvauti dar keliuose įdarbinimo etapuose – lengva tikrai nebuvo“, – atvirauja pašnekovas.

Baryšnikov nuomone, tapti „Tesla“ komandos dalimi jam padėjo ne tik teorinės žinios, įgytos studijų metu, bet ir didelis praktinių žinių bagažas, sukauptas dirbant su automobiliais bei geras kelių užsienio kalbų žinojimas.

Šimtai atvirų pozicijų

Kartu su R. Baryšnikov „Tesla“ padalinyje Norvegijoje dirba ir daugiau lietuvių: keli serviso mechanikai, serviso priėmėja, o kitose šalyse yra lietuvių dirbančių „Tesla“ gamykloje bei IT srityje.

KTU absolventas pažymi, kad su kolegomis sutaria puikiai ir randa laiko susitikimams neformalioje aplinkoje, kartu organizuoja pietus ir t.t.

Norintiems pradėti savo karjerą „Telsa“ kompanijoje, R. Baryšnikov siūlo apsilankyti „Tesla“ karjeros puslapį, kur galima pasirinkti net iš kelių šimtų pozicijų įvairiausiose srityse ir šalyse: nuo autopiloto sistemų iki energetikos inžinieriaus, IT specialisto ar pardavimų vadybininko.

„Tereikia turėti tinkamą žinių bagažą ir gerą išsilavinimą“, – šypsosi KTU absolventas.

Seną elektromobilį planuoja iškeisti į „Tesla“

Dirbant elektromobilių gamybos kompanijoje „Tesla“, KTU absolventui neretai tenka sulaukti klausimo dėl paties vairuojamo automobilio – gal tai „Tesla“?

Pasak R. Baryšnikov, darbo reikalais vairuoti įvairius „Tesla“ automobilius tenka gana dažnai, tačiau KTU absolvento šeima turi įsigijusi mažesnį elektromobilį, kuriuo vyksta į darbus.

„Visgi, kompanijai pradėjus „Model 3“ gamybą, planuojame pakeisti šiuo metu turimą elektromobilį į naujausią „Tesla“ modelį“, – ateities planais dalinosi pašnekovas.

Paklausus, kur save ir savo karjerą mato po 5 metų, R. Baryšnikov susimąsto: „Taip sparčiai augant ir keičiantis kompanijai, labai sunku nuspėti, kas bus po 5 metų. Visgi, norėčiau ir toliau dirbti inžinerijos srityje.“

Pranešimą paskelbė : Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas