5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir kelių eismo įvykių statistika. Vis dėlto, pavojingų atsitikimų bei skaudžių nelaimių dažnu atveju galima išvengti – tereikia susikaupti, atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę ir žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Ekspertai detaliai pasakoja apie dažniausius kelio dangos tipus žiemą, pataria kaip juos atpažinti ir vairuoti saugiai.

Ilgiau trunkantis tamsusis paros metas, vis žemesnė oro temperatūra ir įvairūs krituliai žiemą itin apsunkina vairavimą bei didina šansus patekti į eismo įvykį, teigia Jorūnė Liutkienė, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.

„Tai, kad šaltuoju metų laiku vyraujančios oro sąlygos gali didinti tikimybę patekti į eismo įvykį atskleidžia ir mūsų turimi duomenys. Pavyzdžiui, 2021 m. gruodis nebuvo pats „žiemiškiausias“, tačiau Lietuvoje buvo užfiksuota iš viso 220 eismo įvykių, žuvo 8 žmonės ir buvo sužeisti 268 asmenys. Tuo tarpu 2022 m. sausis pasižymėjo žema temperatūra, gausiu kiekiu sniego ir gerokai prastesnėmis vairavimo sąlygomis. Tai atsispindi ir statistikoje, nes šių metų pirmąjį mėnesį buvo užfiksuotas 281 eismo įvykis, žuvo 14 žmonių, o dar 340 buvo sužeista“, – tvirtina J. Liutkienė.

Žiemą kelyje pasitaiko netipinių incidentų, kuomet automobiliai užklimpsta sniege, vairuotojai nesuvaldo transporto priemonės staigiuose posūkiuose. Itin dažnai fiksuojami autoįvykiai ant apledėjusių viadukų ir tiltų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nelaimę gali nulemti, iš pirmo žvilgsnio, nedidelės klaidos tokios kaip pilnai nenuvalyti automobilio langai, dėl kurių gali nukentėti kiti eismo dalyviai, teigia automobilių dalijimosi bendrovės „CityBee“ operacijų vadovas Marius Hoppenas.

„Kad ir smulkūs, bet vis tiek nemalonūs įvykiai keliuose žiemos metu ypač įprasti. Be to, jie būdingi visiems vairuotojams, tiek labiau, tiek mažiau patyrusiems. Todėl žiemiškuose keliuose verta būti ypatingai atsargiems ir prisiminti pagrindines taisykles, kaip užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą – tiek prieš sėdant prie vairo, tiek jau vairuojant. Visuomet stebime eismo sąlygas ir stengiamės klientus „CityBee“ programėlėje įspėti iš anksto, kad šie dar prieš lipdami į automobilį nusiteiktų būti kelyje atidesni nei įprasta“, – sako M. Hoppenas.

Išskiria penkis pavojų keliančius kelio dangos tipus

Norint išvengti eismo įvykių šaltuoju metų laiku, būtina išmokti atpažinti dažniausiai žiemą vairuotojus pasitinkančius kelio dangos tipus, pasakoja lenktynininkas, buvęs Lietuvos ralio čempionas Dominykas Butvilas.

Jo teigimu, verta įsidėmėti penkias kelio dangos rūšis: ledo provėžas, juodą ledą, šlapią dangą, purvinu sniegu padengtą dangą ir ką tik iškritusiu sniegu apklotą kelią.

„Pirmąjį tipą – ledo provėžas – galima atpažinti iš kelyje susidariusių „ledo kalnelių“, tarp kurių juda automobilis. Ši danga pavojinga, nes ja važiuojanti transporto priemonė gali prarasti kontrolę. Tai dažniausiai nutinka, kai viena ratų ašis jau būna išvažiavusi iš provėžos, o kita jose lieka. Provėžas rekomenduojama kirsti toje vietoje, kur jos yra mažiausiai gilios“, – sako D. Butvilas.

Juodą asfaltą išduoda dangos blizgesys

Pasak lenktynininko, dar viena kelio dangos rūšis – juodas ledas – kuomet danga būna padengta plonu ir beveik nematomu ledo sluoksniu, todėl ją pastebėti gali būti itin sunku. Anot lenktynininko, ypač atidiems reikėtų būti ant tiltų ir viadukų, nes ten kelias šąla ir iš apačios – taip padidėja juodo ledo tikimybė.

„Tai, kad važiuojate juodu ledu gali išduoti vairas – jis tampa itin laisvas, automobilio reakcija į jūsų rankų judesius tampa lėtesnė. Kuo šis neatitikimas darosi didesnis, tuo danga yra slidesnė. Juodą ledą gali išduoti ir kelio blizgesys“, – teigia pašnekovas.

Trečiasis dažnas dangos tipas pasireiškia esant itin šlapioms sąlygoms – akvaplanavimui. Tai reiškinys, kai per balą važiuojančio automobilio padangos neliečia asfalto ir jis prarasdamas stabilumą ima „plaukti“ vandens paviršiumi.

„Važiuodami per itin šlapią sniegą girdėsite, kaip iš po ratų purvas taškosi į automobilio dugną. Tokia danga yra itin pavojinga važinėjant didesniais greičiais, dažniausiai užmiestyje. Mieste susidurti su akvaplanavimu tikimybė yra maža. Išvengti jo padeda kelio stebėjimas, saugaus greičio laikymasis ir kokybiškos, nenudilusios padangos“, – pažymi D. Butvilas.

Pavojų kelia ir sniegas

Lenktynininkas toliau pasakoja, kad purvinas sniegas ant dangos gali sukelti ratų prasisukimą. To priežastis – kelyje esanti masė, kuria apsivelia padanga. Tokiu atveju padanga nespėja išsivalyti ir „prisikasti“ iki kibaus paviršiaus.

„Jei atrodo, kad automobilis tampa sunkiai valdomas važiuojant per tokią masę, geriausia yra sumažinti greitį, kad padangos spėtų susitvarkyti su purvo, sniego ir vandens šalinimu“, – akcentuoja buvęs Lietuvos ralio čempionas.

Anot jo, paskutinė dangos rūšis – padengta ką tik iškritusiu sniegu – pati nėra pavojinga, tačiau itin svarbu prisiminti, kad po savimi šviežias sniegas gali slėpti bet kurią iš anksčiau minėtų dangų.

„Jeigu važiuojate tuščia gatve, o ji – šviežiai apsnigta, galima pabandyti stipriau pastabdyti automobilį ir paieškoti sukibimo ribų. Jei žinosite, kokio atstumo reikia, norint pilnai sustoti, prie vairo jausitės užtikrinčiau. Tiesa, pirma įsitikinkite, kad už jūsų nėra transporto priemonių ir tik tuomet spauskite stabdžio pedalą“, – tvirtina D. Butvilas.

Pilnas vairo susukimas slidžiame kelyje – griežtai draudžiamas

Kalbėdamas apie universalius manevravimo slidžiame kelyje patarimus, lenktynininkas pažymi, kad visada derėtų vengti staigių judesių, nes jie gali išprovokuoti slydimą.

„Vairuokite susitelkę, laikykitės saugaus atstumo nuo priekyje esančio automobilio, o jei labai slidu – padidinkite šį atstumą dar labiau. Tai suteiks papildomo laiko sureaguoti. Jei automobilis ima nepaklusti vairo judesiams, pirmiausia jį grąžinkite į pradinę padėtį, o tada vėl bandykite lėtai sukti. Visiškas vairo susukimas yra draudžiamas, nes rizikuojama prarasti automobilio kontrolę. Taip pat turėkite omenyje, kad greitėjimo metu transporto priemonės ratai turi būti ištiesinti. Kitu atveju galite lengvai prarasti ratų sukibimą su kelio danga“, – sako pašnekovas.

M. Hoppenas pabrėžia, kad dalis vairavimo manevrų priklausys ir nuo to, kuriais ratais yra varomas automobilis. Pavyzdžiui, vairuojant galiniais ratais varomą automobilį ir norint išvengti slydimo, pirmiausia reikėtų pasukti vairą slydimo kryptimi, o tada visiškai atleisti akceleratoriaus pedalą.

„Kalbant apie automobilius visais varomais ratais, vairas taip pat turėtų būti pasuktas slydimo kryptimi, bet akceleratoriaus pedalą reikėtų atleisti tik dalinai, o ne visiškai. Jei automobilis yra varomais priekiniais ratais, pirmiausia pasukite juos į norimą važiavimo kryptį, o tada paspauskite akceleratoriaus pedalą“, – teigia „CityBee“ operacijų vadovas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad į kelio dangą dėmesį atkreipti turėtų visi vairuotojai be išimties.

„Gyventojams neretai pritrūksta atsargumo, jie neįvertina oro sąlygų ir dangos, kuria važiuoja. Be to, kelyje nepatyrę vairuotojai kartais per daug savimi pasitiki. Tad žiemą vairuojantys žmonės turėtų elgtis dar atsakingiau, planuoti savo artimiausius veiksmus, ypatingai neprarasti budrumo išvažiuojant iš šalutinio kelio, sukant į kairę ar parkuojantis“, – sako J. Liutkienė.

Didelės reikšmės turi ir techninės detalės

Vis dėlto, bet kokiomis sąlygomis norint užtikrinti sklandžią kelionę nuo taško A iki taško B, vairuotojai turėtų pasirūpinti ir technine automobilio būkle. M. Hoppenas akcentuoja, kad žiemą reikėtų atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus: padangas, langų skystį ir akumuliatorių.

„Bene svarbiausias techninis automobilio parametras šaltuoju metų laiku – žieminės padangos. Eksperimentai rodo, kad šaltuoju metų laiku automobilis su žieminėmis padangomis sustoja net dvigubai greičiau nei su vasarinėmis ir užtikrina kur kas geresnę automobilio kontrolę“, – sako „CityBee“ operacijų vadovas.

Taip pat itin svarbu įsitikinti, kad automobilyje naudojamas net prie itin žemos temperatūros neužšąlantis langų skystis – tai užtikrins gerą kelio matomumą. Be to, vertėtų pasitikrinti, ar automobilio akumuliatorius tarnaus visą sezoną, o jei ne – jį pakeisti į naują.

„Tiesa, tai daryti reikia ne visada, nes įprastai jis tarnauja iki penkerių metų – kartais pakanka jį tik įkrauti. Vis dėlto, jei oro sąlygos už lango yra nepalankios saugiai kelionei ir dar nespėjote tinkamai pasirūpinti savo transporto priemone, prireikus sėsti prie vairo geriau rinktis dalijimosi paslaugų automobilius. Jie yra atidžiai prižiūrimi ir, atėjus žiemai, visiškai paruošti kelionėms atšiauriomis oro sąlygomis“, – tvirtina M. Hoppenas.

Pranešimą paskelbė: Justina Matuliauskienė, Modus Group, UAB