378 milijonai eurų – tokio dydžio kompensacijos gali reikalauti nukentėję gyventojai, kiti tretieji asmenys bei katastrofos padarinius likvidavusios tarnybos
2024 m. lapkričio 25 d. rytą Vilniuje, netoli oro uosto, šalia gyvenamojo namo nukritus ir sudužus Ispanijos oro bendrovės „Swift Air“ lėktuvui „Boeing 737-476 (SF)“, buvo padaryta žala ne tik lėktuvu gabentiems kroviniams ir paštui, tačiau ir trečiosioms šalims.
„Atvejis, kai Europos Sąjungos (ES) komercinis lėktuvas patiria avariją, yra itin retas. 2024 m. gruodžio pradžioje paskelbtoje Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) Metinėje saugos apžvalgoje patvirtinama, kad aviacija išlieka saugiausia transporto rūšis. 2023 m. ES danguje įvykdyta daugiau kaip 7,3 mln. komercinių skrydžių, per kuriuos neįvyko nė vienos EASA valstybių narių oro vežėjų avarijos, kurioje žuvo žmonės. Vidutiniškai 20 000 skrydžių per dieną ir daugybė kasdien saugiai skraidančių keleivių ir krovinių. Aukšta skrydžių sauga užtikrinama dėka veiksmingų ir nuoseklių ES teisės aktų taikymo“, – pabrėžė Šarūnas Baublys, asociacijos Dronea valdybos narys.
ES oro transportu už atlygį ir (arba) samdos pagrindais vežti keleivius, paštą ir (arba) krovinius, gali tik bendrovė, turinti atitinkamą licenciją oro susisiekimui. Viena pagrindinių sąlygų gauti minėtą licenciją – atitikti Reglamente (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2020/1118, reikalavimus. Šiais reglamentais nustatytas būtiniausias draudimo lygis, apdraudžiant oro vežėjų atsakomybę keleivių, bagažo, krovinių ir trečiųjų šalių atžvilgiu, pvz., nustatyta, kad būtiniausia (ne mažesnė) vežėjo atsakomybės už krovinį draudimo suma yra 22 specialios skolinimosi teisės (SST) už kilogramą (1 SST = 1.26 Eur), taigi, beveik 27.7 Eur, o pametus ar sugadinus bagažą – vienam keleiviui gali būti išmokėta iki 1 288 SST, t.y . beveik 1623 Eur kompensacija.
„Kaip minėjau, tokio dydžio lėktuvai retai dūžta, todėl daugeliui klausimai apie avarijos sukeltą žalą iškyla dar rečiau. Komerciniai skrydžiai yra susiję su didelėmis rizikomis, ypač gyvenamųjų teritorijų ar pramonės zonose. Draudimas trečiųjų šalių atžvilgiu yra privalomas tam, kad būtų užtikrinama tiek nukentėjusiųjų asmenų, tiek infrastruktūros savininkų finansinė apsauga. Be draudimo tokio masto žala galėtų likti neatlyginta, o tai sukeltų tiek socialines, tiek ekonomines pasekmes. ES oro vežėjo minimali atsakomybė trečiųjų šalių atžvilgiu nelaimingo atsitikimo atveju Reglamente siejama su lėktuvo maksimalia kilimo mase (MTOM). Avariją patyrusio „Boeing 737-476 (SF)“ masė didesnė nei 50 tonų, todėl Reglamente nustatyta privaloma draudimo apsaugos suma yra 300 milijonų SST, beveik 378 milijonų Eur“, – tęsė jis.
Žala trečiųjų šalių atžvilgiu gali apimti žalą bet kokiam turtui ant žemės, asmenų sužalojimai, įskaitant neturtinę žalą (pvz., dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, išgąstis), žalą aplinkai, kitas išlaidas, susijusias su avarijos sukeltomis pasekmėmis. Jei nukentėjo gyventojai (mirtys, traumos ar sveikatos sutrikimai), oro vežėjas privalo atlyginti medicinines išlaidas, netekties atveju – laidotuvių išlaidas bei išmokėti kompensaciją artimiesiems. Pažymėtina, kad vadovaujantis Monrealio konvencija, kurios nuostatos taikomos visoms ES valstybėms narėms, maksimalus kompensacijos dydis už fizinę žalą nėra ribojamas. Taip pat atlyginama už sugadintą ar sunaikintą turtą, įskaitant gyvenamuosius namus, automobilius ar kitą infrastruktūrą. Gyventojams gali būti teikiamas laikinas būstas, kol bus atstatytas jų turtas, o išlaidos dėl laikino gyvenimo kitur taip pat kompensuojamos. Jei dėl avarijos buvo padaryta žala gamtai (pvz., naftos produktų išsiliejimas, užteršta dirva ar vanduo), oro vežėjas atsako už aplinkos pagal ES aplinkosaugos teisės normas atkūrimo išlaidų padengimą. ES teisės aktuose taip pat sprendžiamas platesnio masto su aviacija susijusių incidentų ekonominio poveikio klausimas, todėl verslo vienetai, kurie patyrė žalą dėl laikino verslo nutraukimo, susijusio su avarija, pvz., laikinai sustabdyti skrydžiai, vėluojantys ar prarasti kroviniai, negalėjimas vykdyti verslo veiklos avarijos zonoje, gali teikti pretenzijas.
Pažymėtina, kad tarnybos (pvz., priešgaisrinė tarnyba, greitoji pagalba, policija), kurios dalyvavo likviduojant avarijos padarinius, taip pat turi teisę reikalauti kompensacijos už patirtas išlaidas. Oro vežėjas gali būti įpareigotas padengti valymo, gelbėjimo ir infrastruktūros atkūrimo ir kitas su padarinių likvidavimu susijusias išlaidas.
ES Reglamente (EB) Nr.785/2004 atsakomybė nustatoma kaip griežtoji, tai reiškia, kad oro vežėjas „Swift Air“ atsako nepriklausomai nuo kaltės. Todėl vežėjas privalo užtikrinti, kad būtų išmokėtos kompensacijos visiems nukentėjusiesiems pagal draudimo sąlygas. Jei draudimo suma yra per maža padengti visą žalą, gali būti taikomos papildomos teisinės priemonės.
Asociacija Dronea vienija patyrusius transporto specialistus, turinčios ilgalaikės darbo su Europos Komisija, Tarptautine civilinės avacijos organizacija ir Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolės) patirties ir prisideda prie aviacijos politikos formavimo ES mastu, siekdama aukščiausio saugumo ir atsakomybės standartų įgyvendinimo.
Pranešimą paskelbė: Vidmantas KAIRYS, Asociacija Dronea
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]