3 mitai apie elektromobilius ir jų įkrovimo stoteles

Pirmasis elektromobilis buvo sukurtas daugiau kaip prieš 100 metų, tačiau jis netapo populiarus, nes buvo brangus, lėtas ir nepatogus naudoti. Todėl žmonės ir toliau važinėjo arkliais pakinkytais vežimais. Nors šiandien elektromobilių technologijos tapo gerokai pažangesnės ir prieinamos, šias transporto priemones tebelydi prieš šimtmetį susiformavę stereotipai. „Schneider Electric“ ekspertas atskleidžia ir paneigia 3 labiausiai paplitusius mitus apie elektromobilius ir jų įkrovimo stoteles.

1. Elektrinis automobilis brangesnis nei su vidaus degimo varikliu

Daugelio Baltijos šalių vairuotojų ketinimus įsigyti elektrinį automobilį stabdo klaidingas įsitikinimas, jog jis gerokai brangesnis nei mašina, su vidaus degimo varikliu. „Pirmieji elektromobiliai, kaip ir visos naujosios technologijos iš tiesų buvo brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ličio jonų baterijų gamybos technologijos tapo pažangesnės, o jų kaina gerokai sumažėjo. Todėl šiandien rinkoje elektromobilių kainos faktiškai nesiskiria nuo kitų automobilių. Be to, pasinaudojus valstybės parama tvaresnės transporto priemonės įsigijimas tampa dar patrauklesnis“, – teigia Arnoldas Minelga, „Schneider Electric“ paradavimų inžinierius.

Šiuo metu Lietuvoje privatūs asmenys įsigyjantys mažiau taršų automobilį gali gauti iki 5000 EUR, juridiniai asmenys – iki 4000 EUR kompensaciją, o nuo kitų metų bus taikoma dar didesnė lengvata verslui: įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, bus taikomas 0 PVM tarifas. Latvijoje privatūs asmenys, įsigyjantys naują elektromobilį gali gauti iki 4500 EUR paramą, o padėvėtą – 2250 EUR, 1000 EUR kompensacija mokama atsisakius taršaus automobilio. Estijoje valstybės paramos priemonės elektromobiliams įsigyti šiuo metu nėra taikomos, tačiau nuo kitų metų Vyriausybė žada pristatyti skatinamąjį paketą.

Pirkėjus taip pat baugina išaugusios elektros kainos, tačiau, net lapkričio mėnesį, kai elektros kainos buvo vienos aukščiausių, elektromobilio eksploatacija buvo pigesnė nei benzininio ar dyzelinio.

„Vidutinės elektromobilių elektros sąnaudos 100 km siekia apie 16 KWh, tad nesunku paskaičiuoti, kad lapkritį, kai iš „Nordpool“ biržos perkamos elektros energijos mažmeninė kaina buvo apie 0,37 Eur, 100 km su elektromobiliu nuvažiuoti kainavo apie 6 eurus. Tuo metu su benzininiu automobiliu įveikti tą patį atstumą kainavo apie 16 eurų“, – skaičiuoja A.Minelga.

Be to, elektromobilių savininkams mažiau kainuoja jo išlaikymas, nes nereikia keisti variklio tepalų, juose yra mažiau susidėvinčių detalių. Tad, pasak A.Minelgos, elektromobilio eksploatacija kainuoja kur kas mažiau, nei įprasto automobilio.

2. Kiek namie yra elektros lizdų, tiek ir elektromobilių galiu įkrauti

Dar daug žmonių, kuriems neteko susidurti su elektromobiliais, klaidingai mano, kad šią transporto priemonę namuose galima įkrauti prijungus prie bet kurio elektros lizdo. Kas nutiktų, jei jie taip padarytų įsigiję elektromobilį?

„Įkrauti elektromobilio prijungus jį prie bet kokio elektros lizdo tikrai nepatartina, nes tai visų pirma, gali būti labai nesaugu. Reikėtų atminti, kad dauguma kištukinių lizdų namuose yra vienfaziai ir gali atlaikyti ilgalaikę srovę iki 10A, t.y. gali perduoti iki 2.3kW galios. Todėl tuščią 40 kWh elektromobilio bateriją pilnai pakrautume tik per maždaug 17 valandų. Be to, jei namuose įrengta sena elektros instaliacija, kabeliai ir lizdai gali neatlaikyti srovės, todėl elektromobilio įkrovimas gali baigtis perkrova ar net gaisru“, – įspėja A.Minelga ir priduria, jog kiekvienu atveju reikėtų išsiaiškinti, kokią srovę gali perduoti elektros lizdas ir iki jo atvestas kabelis.

Saugiam ir patikimam elektromobilio įkrovimui namuose rekomenduojama įsirengti stacionarią stotelę. Pasak. A.Minelgos, prieš ją įsigyjant reikėtų žinoti, ne tik kokios markės elektromobiliui ji bus skirta, bet ir išsiaiškinti savo elektros įvado galią.

„Nereikia išsigąsti, jei namuose nepakanka galios maksimaliam krovimui – dabar yra galios balansavimo sistemų, kurios elektromobilio krovimo srovę apriboja taip, kad ji neviršytų turimos maksimalios galios ir nesukeltų perkrovų elektros tinkle“, – pataria A.Minelga.

3. Išmanusis įkrovimas – tai tas pats, kas dinaminis valdymas

Planuojantiems įsigyti elektromobilį ir besidomintiems namams skirtais įkrovimo sprendimais, pasak „Schneider Electric“ specialisto, svarbu susipažinti su naujomis technologijomis ir sužinoti, kas yra išmanusis įkrovimo būdas bei dinaminis valdymas. Neretai šios sąvokos laikomos sinonimais, nors – tai skirtingos technologijos.

„Paprastai tariant, išmaniosios įkrovimo stotelės kaip ir kiti išmanieji įrenginiai turi ryšį – dažniausiai Wi-Fi, internetą, Bluetooth, ar kitą ryšio standartą. Dideliuose administraciniuose, gamybiniuose pastatuose paprastai įrengiama daug įkrovimo stotelių, todėl jos turi būti sujungtos į tinklą, kad jas būtų galima valdyti ir administruoti nuotoliniu būdu“, – teigia A.Minelga.

Tuose objektuose, kur įrengta daug įkrovimo stotelių išvengti kritinių situacijų padeda skaitmeninis sprendimas – išmanusis elektromobilių įkrovimo tinklas arba „EcoStruxure for eMobility“ ekosistema. Tai yra visos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros stuburas. Šis „Schneider Electric“ sprendimas ne tik padeda išvengti piko elektros tinkle ir užtikrinti jo sklandų darbą, bet ir suteikia patogią, vieningą sąsają sistemos administravimui, apskaitai, valdymui ir stebėjimui.

Tuo metu privačiuose būstuose įrengtos įkrovimo stotelės gali apsieiti ir be interneto ryšio, tačiau šiuo atveju svarbiau galios balansavimas, nes stotelių galia paprastai siekia nuo 7,4 iki 11kW, o įprasta namų elektros įvado galia būna mažesnė. Todėl kyla rizika, jog kraunant elektromobilį gali suveikti automatiniai jungikliai. Kad taip nenutiktų, būtina riboti krovimo srovę. Kyla klausimas, kaip tai padaryti?

„Šiuo metu rinkoje galimi du sprendimai. Vienas jų – riboti krovimo srovę programėlėmis, kurias turi tiek elektromobiliai, tiek kai kurios stotelės. Šio sprendimo minusas tas, kad kiekvieną kartą kraunant automobilį teks patiems suskaičiuoti, kiek srovės galite leisti įkrovimui. O jei nustatę srovę tai pamiršite ir po valandos įjungsite kokį nors kitą galingą prietaisą namuose, galite viršyti leistiną galią, suveiks apsauga ir namuose dings elektra. Taigi, tai nėra patogus būdas, nors ir „išmanus“, – atskleidžia A.Minelga.

Kitas pasirinkimas – dinaminės galios balansavimo sistemos. Šios sistemos, pasak A.Minelgos, automatiškai įkrovimui paskiria didžiausią įmanomą nepanaudotą galią namuose ir šeimininkui nebereikia kvaršinti galvos, kiek prietaisų namuose įjungta vienu metu.

„Dinaminė sistema pamatuoja, kiek elektros vartojama namie ir visą likusią laisvą galią paskiria įkrovimui. Jei laisvos galios padaugėja ar sumažėja, atitinkamai sumažinama ar padidinama krovimo galia. Šių sistemų yra įvairių ir ne visoms joms reikalingos telefonų programėlės. Taigi, šiuo atveju sistema, kuri neturi interneto ryšio, gali puikiai atlikti išmanumo funkciją“, – pasakoja A.Minelga.

Be to, pasak specialisto, dinaminio balansavimo sprendimai planuojantiems įsigyti įkrovimo stotelę namams tapo dar aktualesni, nes Lietuvos energetikos agentūros paskelbtuose kvietimuose gauti paramą stotelių įrengimui ši funkcija yra privaloma.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai