VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja apie vienus svarbiausių 2022 m. darbų valstybinės reikšmės keliuose. Projektavimo darbai vykdomi visus metus, rangos darbai gali būti vykdomi pasibaigus technologinei pertraukai, t. y. nuo kovo 15 d., jei orų sąlygos tinkamos.

2022 m. magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km planuojama pradėti vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A. Meškinio tiltu, esančio šalia baigiamo statyti naujo tilto ir viaduko per Jonavos gatvę, rekonstravimą.

Kitais metais intensyviai bus tvarkomas transporto mazgas ties Vieviu (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (39,110 km) skirtingų lygių sankryža (Paparčių viadukas) ir vykdomi aplinkinių kelių rekonstravimo darbai. Buvusio Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle.

2022 m. bus baigta dalis projektų, vykdomų ties Kaunu magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda: naujo tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km) statyba, bus panaikintas vienas pavojingiausių kairinių apsisukimų valstybinės reikšmės kelių tinkle automagistralėje (ties Giraite) nuo 102,90 iki 107,00 km, bus baigti ruožo nuo Vilniaus iki Kauno rekonstravimo darbai, įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai, keliami tokio intensyvumo keliams ir kelias galėtų atitikti automagistralei taikomus reikalavimus (nuo 18,1 iki 95 km). Po to, kai bus užtikrinti reikiami saugos ir techniniai reikalavimai, pagal Kelių eismo taisykles, minėtu ruožu bus galima važiuoti maksimaliu 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.

Planuojama, kad 2022 m. turėtų prasidėti Via Baltica projekto magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dalies ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rangos darbai. Baigti rengti priešprojektiniai sprendiniai kitai Via Baltica daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga atitinkami ruožai).

Kitais metais turėtų prasidėti ir vienintelio šalyje kelio su cementbetonio danga, t. y. magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, tvarkymo darbai nuo 93,65 iki 95,6 km. Kiti keturi šio kelio ruožai nuo 21,5 iki 93,65 km bus projektuojami. Šis kelias – viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes.

2022 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama dėmesį skirti tiltų ir kelių remontams ir rekonstravimui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybinės reikšmės krašto keliams, kurių kelio dangos plotis nesiekia 5 metrų. Tokių kelių, kurie ne tik neatitinka krašto kelių kategorijos, bet ir yra ypač pavojingi eismo saugos prasme – dėl riboto pločio juose sunkiau prasilenkti ir atlikti lenkimo manevrą – šalyje, šių metų duomenimis, buvo apie 198 km (47 ruožai).

Valstybinės reikšmės keliuose bus įrengiama saugaus eismo infrastruktūra (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.), atnaujinamas ženklinimas, įgyvendinamai kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai.

Per kitus metus bus suprojektuotas beveik 35 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Smiltynė–Nida (nuo Smiltynės iki Preilos). Pabaigus projektavimą bus skelbiami viešieji pirkimai statybos darbams atlikti. 2022 m. planuojama dėmesį skirti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių įrengimui. Kartu su Susiekimo ministerija rengiamas Nacionalinis dviračių takų plėtros planas.

Kitais metais ir toliau bus asfaltuojami valstybinės reikšmės žvyrkeliai, skelbiami nauji konkursai jų tvarkymui. Planuojama, kad 2022 m. bus išasfaltuota 115 km valstybinės reikšmės žvyrkelių.

2022 m. bus baigtos diegti greičio kontrolės priemonės. Per kitus metus bus įrengta dar 50 vidutinio greičio kontrolės ruožų. Šių metų gruodžio mėn. duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose veikė 70 momentinių greičio matuoklių ir 81 vidutinio greičio kontrolės ruožas.

Kitąmet valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bus įrengiami kintamieji informacijos ženklai (toliau – KIŽ). KIŽ yra greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurią sudaro orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose, sudedamoji dalis.

Kelių direkcija ir toliau tęs bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Planuojama, kad kitais metais bendriems Kelių direkcijos ir savivaldybių projektams įgyvendinti bus skirta daugiau kaip 20 mln. eurų.

Kaip atskirą bendradarbiavimo kryptį galima išskirti bendrus savivaldybių, Kelių direkcijos ir „LTG infra“ projektus, pvz.: kelyje Nr. 108 (Vievyje) bus statomas tunelis po geležinkeliu, magistraliniame kelyje A15 (Rudaminoje) bus statomas viadukas virš geležinkelio. Be to, 2022 m. Kelių direkcija, „LTG Infra“ ir RB Rail AS pasirašys susitarimą dėl Rail Baltica įgyvendinimo.

Kelių direkcija, vykdydama darbus, įgyvendins Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategiją iki 2035 m., kurią numatoma tvirtinti 2022 m. Šios strategijos tikslas – suplanuota ilgalaikė valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros perspektyva atsižvelgiant į numatytą kelių finansavimo modelį ir lygį. Kelių priežiūros ir plėtros projektų įgyvendinimas priklauso nuo skiriamų šiam tikslui lėšų.

Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai tvarkomi pagal patvirtintas metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai ir sudaryti tvarkytinų objektų sąrašai. Tiek metodikos, tiek eilės skelbiamos viešai Kelių direkcijos tinklapyje. Kai kurios tvarkymo eilės bus kitais metais atnaujintos, kaip numatyta jų metodikose.

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, iš kurių valstybinės reikšmės keliams – 364 mln. eurų. Kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.

Pranešimą paskelbė: Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcija