2017-ieji Lietuvos oro uostams atskraidino rekordinę keleivių ir skrydžių gausą

1

2017-ieji Lietuvos oro uostams atskraidino rekordinę keleivių ir skrydžių gausą

35 vasaros dienas vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos oro uostams 2017 m. nesukliudė pasiekti naują rekordą. Praėjusiais metais trys šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 5,2 mln. keleivių, o skrydžių skaičius viršijo 55 tūkst. Puikiais augimo rodikliais ypač išsiskyrė Kauno oro uostas, laikinai atlikęs pagrindinių šalies oro vartų funkciją.

Kaip teigė šiandien spaudos konferencijoje bendrovės 2017 m. rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, praėję metai tapo dar vieno rekordinio augimo metais. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo dešimtadaliu, o skrydžių – 5 proc.

„Net 60 proc., iki beveik 1,2 mln., ūgtelėjo Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Maža to, čia per metus net 54 proc., t. y. iki 12 tūkst., šoktelėjo ir skrydžių skaičius. Tokius įspūdingus rezultatus lėmė vasarą vykdyta Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, kurios metu pagrindiniuose šalies oro vartuose 35 dienas aviacinė veikla nebuvo vykdoma, o dauguma skrydžių buvo perkelti į Kauną.

Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kuriame beveik trečdaliu padaugėjo keleivių, o skrydžių srautas padidėjo 13 proc.“, – pažymėjo D. Voveris.

Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste 2017 m. keleivių skaičius sumenko 1 proc., iki daugiau nei 3,7 mln., o skrydžių srautas sumažėjo 5 proc. ir beveik pasiekė 40 tūkst. Tai gerokai menkesnis neigiamas pokytis nei buvo planuotas dar prieš kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, po kurios Vilniaus oro uostas pradėjo demonstruoti itin spartų augimą kiekvieną mėnesį.

Pasak D. Voverio, viena iš itin gerų 2017 m. Lietuvos oro uostų rezultatų priežasčių yra ir išaugęs skrydžių krypčių spektras.

Iš viso praėjusiais metais buvo pasiūlyta 11 naujų maršrutų – iš Vilniaus lėktuvai pradėjo kilti į Gdanską, Grenoblį, Miuncheną, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Geteborgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno – į Neapolį, o iš Palangos į Glazgą bei Sankt Peterburgą.

Populiariausiomis šalimis 2017 m., į kurias vyko Lietuvos oro uostuose aptarnauti keleiviai, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: 19 proc. keleivių skrido iš arba į Jungtinę Karalystę, 9 proc. – į Vokietiją, o 7 proc. rinkosi Norvegiją.

„Daugiausiai aptarnautų keleivių praėjusiais metais rinkosi Londono Lutono oro uostą, o už jo rikiavosi Kopenhaga, Frankfurtas, Londono Stanstedo oro uostas bei Ryga. Šias kryptis dauguma keliautojų renkasi jau keletą metų iš eilės“, – pažymėjo D. Voveris.

Rekordiniais 2017 m. pasidžiaugęs Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius pridūrė, kad nuoseklaus augimo trajektoriją įmonė planuoja išlaikyti ir šiais metais. Remiantis prognozėmis, tikimasi, kad 2018 m. trijuose šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie beveik 6 mln. ribos, o skrydžių skaičius viršys 60 tūkst.  

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 65 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »